EU4Journalists.eu is currently not updated. We hope to be back soon.

eu4journalists

select your language

Žemės ūkis – žvejyba - maistas

1. Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)

Temos

  • Ūkininkavimo ateitis išsiplėtusioje ES
  • Energetinių kultūrų sektoriaus svarba
  • GMO ir maisto sauga
  • Kova su suklastotomis paraiškomis subsidijoms už gamybą
  • Artėjanti BŽŪP peržiūra

ES žemės ūkio politika siekia 1957 m., kuomet Romos sutarties kūrėjams apibrėžiant Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, iš atminties dar nebuvo išblėsęs pokario metų maisto trūkumas. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) principus ir mechanizmus patvirtino šešios Europos Ekonominę Bendriją įsteigusios valstybės narės ir BŽŪP įsigaliojo 1962 m.

BŽŪP buvo sukurta tam, kad Europa galėtų savarankiškai apsirūpinti maisto produktais. Pagrindiniai BŽŪP principai išliko nepakitę kelis dešimtmečius: garantuotos žemės ūkio produkcijos kainos, dažnai viršijančios pasaulinių kainų lygį, ir nuo gamybos apimčių priklausančios subsidijos, per daug nekreipiant dėmesio į gamybos pertekliaus problemas.

BŽŪP buvo labiausiai integruota ES politika. Aštuntajame dešimtmetyje 70% ES biudžeto buvo skiriama žemės ūkiui. Po keleto reformų biudžeto išlaidos žemės ūkiui 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu sumažėjo iki 35%. Per tą patį laikotarpį daugiau pinigų (9,7%) buvo skirta kaimo plėtrai ir kitiems ES įsipareigojimams.

Pirmoji BŽŪP reformų banga sumažino gamybos perteklių – nuvertė sviesto kalnus ir ištuštino pieno ežerus. Tačiau iki 2002 m. išryškėjo būtinybė atlikti išsamią ES žemės ūkio politikos peržiūrą, įskaitant kelias maisto krizes, numatomą ES plėtrą į Rytus, Pasaulio Prekybos Organizacijos pasipriešinimą BŽŪP ir Geteborgo susitikime apibrėžtą tausojančios plėtros strategiją. 2003 m. Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį, žvejybą ir kaimo plėtrą, Franz Fischler pristatė BŽŪP reformų paketą, kurį apibūdino kaip radikaliausią ES žemės ūkio patobulinimą. Pagrindiniai jo pasiūlymai apėmė:

  • subsidijų atsiejimą nuo gamybos
  • aukštus reikalavimus aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartams kaip sąlygą gauti subsidijas
  • daugiau lėšų kaimo plėtrai tiesioginių išmokų ir rinkos paramos priemonių sąskaita
  • intervencinių kainų sumažinimą daugelyje sektorių

Po karštų debatų žemės ūkio ministrai susitarė pradėti BŽŪP reformą. Nors paramos žemės ūkiui susiejimas su gamybos apimtimis nebuvo visiškai panaikintas, kaip buvo siūlyta iš pradžių, įvyko svarbus postūmis, kurio dėka ūkininkai didžiąją dalį pajamų gauna iš tiesioginės paramos, siejamos su žemės naudmenų plotu, o ne su gamybos apimtimis.

Reformomis taip pat buvo pasiruošta PPO derybų dėl tarptautinės prekybos liberalizavimo “Doha” raundui, kuriame ES pažadėjo panaikinti visas eksporto subsidijas iki 2013 m. Tačiau 2006 m. derybos sustojo. Koks bebūtų derybų dėl prekybos rezultatas, ES išlieka didžiausias pasaulyje maisto importuotojas, ypač iš besivystančių šalių.

2003 m. BŽŪP reforma nepalietė kai kurių jautrių sektorių, įskaitant cukraus, vyno, bananų ir kitų vaisių bei daržovių. 2005 m. buvo susitarta dėl nuodugnios cukraus sektoriaus reformos. 2006 m. ir 2007 m. pradžioje Komisija taip pat pasiūlė reformuoti vyno, bananų, vaisių ir daržovių sektorius.

Naujoje Barroso Komisijoje vadovavimą Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD perėmė Mariann Fischer Boel. Ji taipogi pasisako už aukštesnius maisto kokybės ir saugos reikalavimus, veiksmingą kaimo plėtros politikos 2007-2013 m. taikymą, energetinių kultūrų schemas ir BŽŪP supaprastinimą bei biurokratizmo sumažinimą.

ES išsiplėtimas nuo 15 iki 27 valstybių narių atnešė BŽŪP naujus iššūkius, kadangi fermerių skaičius ES išaugo daugiau kaip 70%.

Žemės ūkio organizacijos labai apsidžiaugė dėl ES sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad iki 2020 m. transporte sunaudojamas biokuras sudarytų ne mažiau kaip 10% . COPA organizacijos vertinimais, ES sudarė žemės ūkiui sąlygas vaidinti didesnį vaidmenį kovojant su klimato kaita.

ES valstybių lyderiai susitarė 2008 m. atlikti BŽŪP patikrą. 2009 m. bus atlikta esminė ES biudžeto peržiūra, kuri greičiausiai paveiks BŽŪP ateitį po 2013 m.

back to top